Sunkiausia man yra būti sąžiningai su savimi - kad ir kiek stengčiausi nustoti pasauliui save įrodinėti, vis tiek sukuosi kaip pelė rate, nerimastingai bėganti nuo baimės ir neužtikrintumo. Tūkstantį kartų bandžiau save įtikinti oriai eiti per gyvenimą, bet meilės ir pripažinimo stoka, matyt, stipresnė. Išdidumą nugali nuolankumas, drąsą užgožia šilumos stygius.
Aš būsiu nuolanki, tik mylėk mane.
Žinau, kad savęs taip negerbiu. Bet dėl tų, kurie man svarbūs, kuriuos myliu, taip elgiuosi. Ir priešingai su tais, kurių meilė ir pripažinimas man daug nereiškia.
Man reikia subręsti.
Man reikia subręsti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą